Mokykloje mokė paprastai: pirmasis lietuviškas laikraštis yra „Aušra”. Bet jei paklausite istorikų, išgirsite sudėtingesnį atsakymą. Tiesa ta, kad atsakymas priklauso nuo to, ką laikome laikraščiu ir kur žiūrime.
Pirmasis leidinys: 1823 metai
Seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba vadinosi „Nusidavimai Dievo karalystėje”. Jis ėjo 1823–1825 m. Tilžėje ir buvo žurnalo tipo leidinys, iš dalies vokiško misijų leidinio vertimas. Egzempliorių gerokai neišliko: šiandien žinoma tik iš vėlesnių nuorodų, o išlikusių numerių nėra. Leidimas nutrauktas dėl skaitytojų stokos.
1832 m. jis buvo atgaivintas pavadinimu „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių”. Šis leidinys su pertraukomis ėjo iki 1914 m., o trumpai atsirado dar ir 1921 m. Tiražas siekė apie 500 egzempliorių. Tai buvo evangelikų liuteronų religinis leidinys, skirtas Mažosios Lietuvos skaitytojams.
1849-ieji: tikrieji laikraščiai
Jei nuo žurnalo norime pereiti prie „tikro” laikraščio, atsakymas kitas. 1849 m. balandžio 5 d. Klaipėdoje pasirodė pirmasis „Lietuvininkų prieteliaus” numeris. Jis laikomas pirmuoju lietuvišku laikraščiu dabartinės Lietuvos teritorijoje. Tais pačiais metais Karaliaučiuje prasidėjo „Keleivis”, kurį redagavo Frydrichas Kuršaitis. Šis savaitraštis ėjo net iki 1880 m. ir tapo plačiausiai žinomu lietuvišku Rytprūsių laikraščiu.
Šiuos leidinius skaitė Mažosios Lietuvos gyventojai. Jie buvo spausdinami gotikiniais rašmenimis, kuriuos Didžiosios Lietuvos skaitytojas mokėsi dar sunkiau.
Tad kodėl „Aušra”?
Čia ir slypi ginčo esmė. „Aušra”, pradėta leisti 1883 m., buvo pirmasis lietuviškas periodinis leidinys lotyniškais rašmenimis, skirtas Didžiajai Lietuvai. Jis kreipėsi į visą tautą, o ne į vieną kraštą ar konfesiją. Dėl to jis ir vadinamas pirmuoju tautiniu lietuvių laikraščiu.
Tokį vertinimą patvirtino ir pačių varpininkų karta: „Varpas” 1903 m. savo puslapiuose „Aušrą” pavadino pirmuoju tautišku lietuvių laikraščiu. Taigi nesakoma, kad ji pirma pasirodė, o kad ji pirma tapo tautos balsu.
Dienraštis atėjo vėliau
Kai kalbama apie dienraštį, atsakymas dar kitoks. Pirmasis dienraštis lietuvių kalba „Vilniaus žinios” pradėjo eiti tik 1904 m. Vilniuje, kai tik buvo panaikintas spaudos draudimas. Tuo metu Vilniuje jau seniai leisti laikraščiai kitomis kalbomis: 1760 m. Vilniuje išėjo lenkiškas „Kurier Litewski”, laikomas pirmuoju periodiniu leidiniu dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Kas skaitė ir kiek tai kainavo?
Ankstyvųjų leidinių tiražai būdavo maži. „Nusidavimai” turėjo apie 500 skaitytojų, „Aušra” – iki tūkstančio, „Varpas” – 500–1000. Šiandienos matu tai nedideli skaičiai, bet tuomet laikraštį skaitė ne vienas, o visa šeima ar kaimas.
Prenumerata buvo brangi paprastam žmogui, todėl laikraščius dažnai dalydavosi keli namai. Skaitytojų gretose daugiausia buvo mokytojai, kunigai, studentai, dvarininkų ir valstiečių vaikai.
Kodėl šis ginčas įdomus?
Todėl, kad jis rodo, kaip skirtingai suprantame istoriją. Mažosios Lietuvos spauda buvo senesnė, bet nenutrūkstamai kalbėjo vienam kraštui. „Aušra” buvo jaunesnė, bet pasirinko didesnį uždavinį: sujungti žmones, išblaškytus tarp valstybių. Todėl abi pusės teisios. Viena – pirmoji laiko atžvilgiu, kita – pirmoji pagal reikšmę.
Kitą kartą, kai kas nors paklaus, koks buvo pirmasis lietuviškas laikraštis, galite atsakyti ne vienu žodžiu, o gražia istorija.
Nuotrauka: Alexander Hilarius Polubinski, Public domain, Wikimedia Commons.
