Ar galima išmokyti tautą skaityti, mąstyti ir ginti save be mokyklų? XIX amžiaus pabaigoje lietuviai bandė būtent tai. Jų pagrindinės priemonės buvo du leidiniai: „Varpas” inteligentams ir „Ūkininkas” kaimo žmonėms.
Kaip viskas prasidėjo?
1889 m. sausį pasirodė pirmasis „Varpo” numeris. Idėja gimė tarp lietuvių studentų, kurie studijavo Maskvoje ir Varšuvoje. Ją įgyvendino jaunas medicinos studentas Vincas Kudirka, vėliau gydytojas. Jis iki 1899 m., su pertraukomis, buvo vienas pagrindinių redaktorių. Pirmaisiais metais leidinys buvo spausdinamas Ragainėje, o vėliau Tilžėje, kur lietuviška spauda buvo laisva.
„Varpas” ėjo 1889–1905 m. ir išleido 185 numerius. Tiražas siekė 500–1000 egzempliorių. Į Didžiąją Lietuvą jis keliavo nelegaliai, o platinimą organizavo Martynas Jankus.
Kuo skyrėsi „Varpas” ir „Ūkininkas”?
„Varpas” buvo literatūros, politikos ir mokslo mėnraštis, pasaulietinis ir tautiškas. Jame rašė apie 150 autorių, tarp jų Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius ir kiti. Leidinys kėlė klausimus apie tautinę savimonę, laisvę, kalbos reikšmę.
Tačiau paprastam kaimo žmogui tokie tekstai buvo sunkoki. Todėl 1890 m. Kudirkos iniciatyva pradėtas leisti „Ūkininkas”, valstiečiams skirtas laikraštis. Jis kalbėjo paprasčiau ir praktiškiau: apie ūkį, žemę, teises, bet kartu ir apie tai, kas esi ir ko vertas. „Ūkininkas” ėjo 1890–1905 m.
Taip susiformavo dvi tos pačios idėjos pakopos. Vienas leidinys formavo mąstančią mažumą, kitas pasiekdavo daugumą.
Apie ką rašė varpininkai?
Jie laikė, kad tautos ateitis priklauso nuo šviesos, mokslo ir pasitikėjimo savimi. Varpininkai kritikavo tiek rusifikaciją, tiek tą, kas jų manymu stabdė tautą iš vidaus. Vėliau iš šio sąjūdžio išaugo ir politinė veikla: varpininkai įkūrė Lietuvos demokratų partiją. Greta „Varpo” ir „Ūkininko” jie leido ir laikraštį „Naujienos” (1901–1903).
Dainų daina, kuri gimė „Varpe”
Žinomiausia iš „Varpo” puslapių išaugusi kūryba yra „Tautiška giesmė”. 1898 m. šeštajame „Varpo” numeryje buvo paskelbtas Kudirkos žodžių ir muzikos kūrinys, parašytas leidinio dešimtmečiui paminėti. Vėliau jis tapo valstybės himnu. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d. nuo tuberkuliozės, sulaukęs tik 40 metų. Antroji himno dalis iškalta jo kapo plokštėje.
Spauda vietoj mokyklos
Kodėl sakoma, kad spauda auklėjo tautą? Nes ji darė tai, ko neleido daryti valdžia. Mokyklose lietuvių kalba nebuvo mokoma, tačiau „Varpas” ir „Ūkininkas” kalbėjo apie istoriją, gamtą, teises, moralę. Jie mokė žmones skaityti kritiškai, rašyti, svarstyti. Daug skaitytojų tuos leidinius skaitė balsu kitiems, o apie straipsnius diskutavo susirinkimuose.
Ką galima pasimokyti?
Svarbiausia pamoka paprasta: švietimas neprasideda klasėje. Jis prasideda ten, kur žmogus suranda tekstą, kuris verčia galvoti. XIX a. pabaigoje tai buvo plonas mėnraštis, atvežtas per sieną. Šiandien tai gali būti straipsnis telefone. Skirtumas tas, kad dabar mūsų niekas neseka, ir tai verta vertinti.
Nuotrauka: Thomas Pusch, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.
