Atsivertę tarpukario laikraščio paskutinį puslapį, iškart pamatysite smulkių skelbimų mozaiką: dviračiai, siuvamosios mašinos, radijo imtuvai, gramofonai. Nemažai jų baigiasi beveik ta pačia žinute – mokėti galima dalimis. Būtent spauda daugeliui šeimų pirmą kartą parodė, kad brangų daiktą galima įsigyti ne iš karto sumokėjus visą sumą, o išdėliojus mokėjimą per kelis mėnesius.
Šiandien tą darbą atlieka bankų svetainės ir skaičiuoklės, tačiau esminiai klausimai beveik nepasikeitė: kiek tai iš tikrųjų kainuos ir ar pajėgsiu mokėti.
Kai kreditas gyveno smulkiuose skelbimuose
Tarpukario Lietuvoje pirkimas dalimis buvo savotiškas modernumo ženklas. Prekybininkai suprato, kad ūkininkas ar valdininkas neturės visos sumos naujam daiktui, tačiau mėnesinę įmoką sumokėti sugebės. Skelbimuose retai būdavo nurodoma, kiek iš viso permokės pirkėjas – dažniausiai pabrėžiama tik maža įmoka ir patogios sąlygos.
Ši gudrybė gyva iki šiol. Reklamoje patraukliausiai atrodo mėnesio suma, o visa kaina lieka antrame plane. Skelbimų kalba keičiasi kur kas lėčiau, nei atrodo: „maža įmoka“ kaip pagrindinis argumentas keliauja iš dešimtmečio į dešimtmetį, keičiasi tik šriftas ir popieriaus kokybė.
Įdomu ir tai, kad tokie skelbimai dažnai stovėdavo šalia knygų prenumeratos pasiūlymų. Leidėjai taip pat mėgo leisti skaitytojams mokėti dalimis, ypač už daugiatomes enciklopedijas ar žodynus, kurių vienu kartu daugelis šeimų įpirkti negalėjo.
Sovietmetis: kreditas be pasirinkimo
Sovietiniais metais prekių kreditu buvo galima įsigyti baldų, šaldytuvą ar televizorių, tačiau pirkėjas neturėjo ką lyginti. Sąlygas nustatė valstybinė prekyba, konkurencijos nebuvo, todėl ir klausimas „kur pigiau?“ prasmės neturėjo. Žmonės mokėjo tiek, kiek buvo nurodyta, ir džiaugėsi, kad apskritai gavo norimą daiktą.
Dešimtasis dešimtmetis: skelbimų sprogimas
Atkūrus nepriklausomybę spaudą užplūdo naujas reklamos tipas – greiti kreditai, lizingas, pinigai „be jokių klausimų“. Dalis šių pasiūlymų buvo sąžiningi, dalis – ne, o skaitytojai dar tik mokėsi atskirti viena nuo kito. Būtent tada daugelis šeimų skaudžiai sužinojo, kad maža mėnesio įmoka nebūtinai reiškia pigią paskolą.
Dabar situacija kita: įstatymai įpareigoja kredito davėjus atskleisti visą kainą, o pagrindinis dalykas, į kurį verta įsigilinti prieš pasirašant sutartį, yra vartojimo paskolos palūkanos kartu su bendra kredito kainos metine norma (BVKKMN). Pastaroji svarbesnė, nes apima ne tik palūkanas, bet ir sutarties sudarymo bei kitus privalomus mokesčius.
Ką šiuolaikinis skaitytojas turėtų perskaityti tarp eilučių
Senų laikraščių skaitytojai neturėjo kur pasitikrinti, ar pasiūlymas geras. Šiandien tokių galimybių daugiau, tačiau ir smulkaus šrifto nesumažėjo. Keli dalykai, kuriuos verta žinoti:
- Lyginkite BVKKMN, ne vien palūkanas. Dvi paskolos su vienodomis palūkanomis gali kainuoti skirtingai dėl papildomų mokesčių.
- Atkreipkite dėmesį, ar palūkanos fiksuotos, ar kintamos. Nuo to priklauso, ar įmoka laikui bėgant gali pasikeisti.
- Teisė apsigalvoti. Vartojimo kredito sutarties galima atsisakyti per 14 kalendorinių dienų nenurodant priežasties – šią nuostatą daugelis pamiršta.
- Išankstinis grąžinimas. Paskolą galima grąžinti anksčiau, todėl verta pasidomėti, kokios sąlygos tam taikomos.
Lietuvoje veikiantys bankai, tarp jų ir Urbo bankas, savo sąlygas skelbia viešai, todėl palyginti pasiūlymus galima ramiai, namuose, be skubos ir be pardavėjo spaudimo.
Nuo „kiek mokėsiu per mėnesį“ prie „kiek galiu sau leisti“
Didžiausias pokytis per šimtmetį – ne technologijos, o požiūris. Tarpukario pirkėjas klausdavo, kiek mokės per mėnesį. Šiandien kredito davėjai privalo laikytis atsakingojo skolinimo principų ir įvertinti, ar žmogus iš tiesų pajėgs grąžinti skolą.
Todėl klausimas „kiek galiu pasiskolinti“ šiandien turi gana tikslų atsakymą. Jį lemia nuolatinės pajamos, jau turimi finansiniai įsipareigojimai, šeimos dydis ir būtinosios išlaidos. Finansų konsultantai pataria į šį skaičių žiūrėti ne kaip į tikslą, o kaip į viršutinę ribą: jei galite pasiskolinti tam tikrą sumą, tai dar nereiškia, kad reikia imti visą.
Praktiškas būdas – prieš kreipiantis į banką susirašyti savo mėnesio išlaidas ir palikti atsargą netikėtumams. Tada įmoka nepavirs našta, net jei pasikeistų darbas ar išaugtų komunalinių paslaugų sąskaitos.
Ko mus išmokė seni laikraščiai
Pageltę skelbimai bibliotekų fonduose primena paprastą tiesą: patraukli antraštė niekada nepasako visko. Prieš šimtą metų skaitytojas turėjo pasikliauti pardavėjo sąžiningumu, o šiandien jis gali pats pasiskaičiuoti, palyginti ir pasirinkti.
Taigi kitą kartą, kai pamatysite viliojantį pasiūlymą, elkitės kaip atidus laikraščio skaitytojas – perskaitykite viską iki paskutinės smulkaus šrifto eilutės. Būtent ten dažniausiai slypi tikroji kaina.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi palūkanos nuo BVKKMN? Palūkanos – tai kaina už pasiskolintus pinigus, o BVKKMN parodo visą kredito kainą per metus, įskaitant privalomus mokesčius.
Ar galima atsisakyti jau pasirašytos vartojimo kredito sutarties? Taip, per 14 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, nenurodant priežasties.
Ar verta skolintis didžiausią galimą sumą? Dažniausiai ne. Saugiau skolintis tiek, kiek iš tiesų reikia, ir palikti finansinę atsargą netikėtoms išlaidoms.