Kai 1990-ųjų pradžioje Lietuvoje nutrūko cenzūra, laikraščių kioskuose staiga atsirado tai, apie ką anksčiau galėjai tik svajoti: spalvotos nuotraukos, drąsios antraštės, žurnalai apie pramogų pasaulį. Nuo tada praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai. Kaip per tą laiką pasikeitė tai, ką vadiname bulvarine spauda?
1990-ieji: laisvė ir chaosas
Po nepriklausomybės atkūrimo spaudos rinka sprogo. Atsirado daug naujų leidinių, vieni rimtesni, kiti skandalingesni. Knygų leidybos istorikai pastebi, kad 1991 m. išleistų knygų bendras tiražas buvo didžiausias per visą lietuviškų knygų leidybos istoriją, o skaitytojai troško visko, kas anksčiau buvo draudžiama. Panašus alkis jautėsi ir laikraščių, žurnalų srityje.
Tuo metu bulvarinė spauda dar buvo ieškanti. Ji perėmė vakarietiškus modelius: garsių žmonių gyvenimas, kriminalinė kronika, sensacingos antraštės. Nepriklausomybės pradžioje ir ekonominiai sunkumai (kai kurie leidėjai skundėsi, kad po lito įvedimo knygos buvo perkamos mažiau) lėmė, kad leidėjai ieškojo pigaus, greito turinio.
2000-ieji: spalvos ir žvaigždės
Ekonomikai stiprėjant, atsirado daugiau žurnalų apie garsenybes, mados ir gyvenimo būdo leidinių. Pradėta kurti vietinių „žvaigždžių” sistema: televizijos laidų vedėjai, dainininkai, verslininkai tapo nuolatiniais herojais. Skandalas pamažu virto prekės ženklu.
2010-ieji: internetas keičia taisykles
Tuomet didžiausi pokyčiai įvyko ne popieriuje, o ekrane. Naujienų portalai greitai suprato, kad antraštė svarbesnė už visą straipsnį. Paspaudimai tapo valiuta: kuo daugiau žmonių atsidaro tekstą, tuo daugiau reklamos pajamų. Dėl to išplito vadinamoji „paspaudimų gaudymo” antraštė, kuri sukelia smalsumą, bet ne visada išpildo pažadą.
Tuo pat metu popierinė spauda patyrė skaitytojų ir pajamų nuosmukį. Tyrimai rodo, kad ir fizinių knygynų Lietuvoje 2013–2018 m. mažėjo, tad popierinė kultūra aiškiai keitėsi.
2020-ieji: socialiniai tinklai ir algoritmai
Šiandien skandalas dažniausiai gimsta ne redakcijoje, o socialiniuose tinkluose. Žmonės patys tampa žiniasklaida: dalijasi, komentuoja, kuria. Žurnalistai dažnai tik reaguoja į tai, kas jau tapo viešu. Algoritmai dar labiau stiprina šį efektą, nes rodo tai, kas sukelia daugiausia reakcijų.
Kas liko nepakitę?
Žmogaus žvalgumas. Ir 1990-aisiais, ir dabar skaitytojus traukia tos pačios temos: meilė, pinigai, išdavystė, sėkmė ir nesėkmė. Pasikeitė tik pristatymo būdas: iš spaudos kiosko į kišenėje esantį telefoną.
Ar tai blogai?
Atsakymas nevienareikšmis. Viena vertus, bulvarinė spauda dažnai spekuliuoja žmonių gyvenimais ir mažina diskusijos lygį. Kita vertus, ji išlaiko laikraščius ir žurnalus, kurie skelbia ir rimtesnę žurnalistiką, o ir ne visi tabloidai vienodi: kai kurie laikosi etikos kodeksų, kiti ne.
Skaitytojui galima rekomenduoti vieną paprastą taisyklę: jei antraštė pažada daugiau, nei galima pagrįsti, verta patikrinti, ar straipsnis pateikia šaltinį. Skandalas gali būti įdomus, bet tikslumas visada vertingesnis.
Nuotrauka: Андрей Романенко, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.
