Knygnešių istorija atrodo labai tolima, tačiau jų pėdsakų Lietuvoje vis dar daug. Kai kurie jų matomi, kiti slypi kapinėse, bibliotekose ir muziejuose. Štai kur verta pasižiūrėti.
Knygnešių diena
Pirmiausia verta prisiminti datą. Kasmet kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena, nes tądien 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešių karaliumi vadinamas žmogus. Šią dieną mokyklose, bibliotekose ir bendruomenėse rengiamos pamokos, parodos, skaitymai.
1988 m. Lietuvos kultūros fonde buvo įsteigta Knygnešių asociacija, kurios tikslas buvo surinkti žinias apie visus knygnešius ir spaustuvininkus. Tuo pačiu laikotarpiu pradėtas leisti ir leidinys „Knygnešys”, skirtas atminimui ir istorijos tyrimams.
Panevėžio kraštas: kapai ir kelias
Panevėžio apylinkės buvo vienos iš aktyviausių knygnešystės vietovių, čia veikė Garšvių draugija. Kraštotyrininkas Bronius Mažylis parengė Panevėžio krašto knygnešių kelio planą, kuris leidžia sekti istorinius maršrutus.
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse rasite knygnešio Juozo Stankevičiaus (1874–1977) ir jo šeimos kapavietę. Tai žmogus, kuris gyveno ilgiau nei šimtmetį, matė ir spaudos draudimą, ir nepriklausomą Lietuvą. Kiti Panevėžio krašto knygnešiai, pavyzdžiui, Kazimieras Ūdra (1857–1937), Garšvių draugijos įkūrėjas, taip pat turi savo atminimo vietas.
Alsėdžių gimnazija
Žemaitijoje, Alsėdžiuose, vietos mokytojai ir bibliotekininkai rūpinasi kraštiečių knygnešių atminimu. Gimnazijos kiemelyje atsirado suoliukas, skirtas Alsėdžių krašto knygnešiams. Čia surinkta ir nuolat papildoma informacija apie aštuonis vietinius knygnešius. Tai gražus pavyzdys, kaip mažas miestelis gali išsaugoti savo istoriją.
Marijampolė ir Sietyno draugija
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje saugoma 1907 m. Sietyno draugijos knygnešių grupės nuotrauka. Tokie dokumentai yra ypač vertingi, nes knygnešystė buvo slapta veikla ir vaizdinės medžiagos apie ją išliko nedaug.
Vilnius: ten, kur prasidėjo knygynai
Vilniuje, Dominikonų gatvėje (anksčiau Šv. Jono), 2004 m. ant pastato, kuriame veikė Šlapelių lietuvių knygynas, atidengta memorialinė lenta lietuviškos spaudos šimtmečiui paminėti. Tai vieta, kur po spaudos draudimo panaikinimo atsirado legali lietuviška knygų prekyba.
Ką dar verta aplankyti?
Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių yra knygnešių atminimo ženklų: paminklų, koplytstulpių, memorialinių lentų. Kai kurie pastatyti ten, kur kadaise ėjo slapti keliai. Kai kurie vietos muziejai turi atskirus knygnešių skyrius. Prieš kelionę verta pasitikslinti darbo laiką ir tai, ar paroda šiuo metu veikia.
Kaip gerbti jų atminimą kasdien?
Nereikia važiuoti toli. Galima nusipirkti lietuvišką knygą, aplankyti vietos biblioteką ar papasakoti vaikams, kodėl žodis „knygnešys” neturi atitikmens kitose kalbose. Jie nešė ne tik knygas. Jie nešė galimybę, kad lietuvių kalba išliktų gyva.
Pasivaikščiokite po savo miestelio kapines: kas žino, galbūt ten ilsisi ir jūsų krašto knygnešys.
Nuotrauka: Soolo, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons.
