Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

PETRAS AVIŽONIS

Petras Avižonis gimęs Pasvalyje, baigė Jelgavos gimnaziją 1894 m. Studijavo Peterburgo universitete, vėliau Tartu universiteto Medicinos fakultete, kurį baigęs įgijo akių gydytojo specialybę. Mokantis Jelgavoje, užsimezgė draugystė su J.Jablonskiu, kuri išliko visą gyvenimą. Jablonskis paskatino jį domėtis tautosaka, vertimais į lietuvių kalbą, lietuviškos medicininės terminijos kūrimu.

P.Avižonis buvo vienas Jelgavos gimnazijoje įkurtos slaptos „Kūdikio“ draugijos steigėjų, pirmasis jos pirmininkas. Tarp kitų draugijos tikslų buvo tokie: skatinti mokytis lietuvių kalbą, žadinti žmonių tautinę sąmonę, skaityti uždraustus lietuviškus raštus, juos platinti, remti. Draugija turėjo bibliotekėlę, ją papildydavo draugijos nariai.

Avižonis palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, kuris atgabendavo į Jelgavą lietuviškos spaudos. Susitikdavo su Bieliniu ir savo tėviškėje Pasvalyje – čia Bielinis dažnai lankydavosi pas P. Avižonio tėvą.

Studijuodamas Peterburge dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. Tartu taip pat įsitraukė į slaptos lietuviškos draugijos veiklą. 1898 m. parašė „Lietuvišką gramatikėlę“. Vėliau talkino J.Jablonskiui rašant „Lietuviškos kalbos gramatiką“.

Atostogaudamas Lietuvoje susipažino su daugeliu to meto žymių tautinio atgimimo veikėjų: P.Višinskiu, V.Putvinskiu, G.Petkevičaite-Bite, J.Basanavičiumi, F.Bortkevičiene, S.Matulaičiu, Žemaite ir kt.

Nuo 1898 m. pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje: rašė straipsnius, redagavo kitų parašytus, taip pat platino spaudą, aukodavo pinigų jai išleisti.

P.Avižonis yra dalyvavęs varpininkų suvažiavimuose. 1898 m. kartu su G.Petkevičaite-Bite, J. ir M. Juškytėmis bei P.Višinskiu buvo nuvykęs į Naumiestį aplankyti V.Kudirkos.

1899 m. Palangoje prisidėjo prie pirmojo lietuviško spektaklio pastatymo. Po Palangoje vykusio spektaklio, padedamas L.Vaineikio, pasinaudojęs proga kartu su P.Višinskiu nuvyko į Tilžę ir parsivežė lagaminą lietuviškos spaudos. Nusivežė ją į Tartu universitetą ir ten ją išplatino.

1902.X.17 varpininkų suvažiavime buvo išrinktas į komisiją, skirtą Lietuvių demokratų partijos programai paruošti.

1900-1902 gydytojaudamas Ariogaloje, 1902-1904 - Žagarėje, platino lietuvišką spaudą, rinko tautosaką, įsteigė biblioteką. Žagariečio slapyvarde pasirašinėjo spaudoje. Ten globojo tautosakininką, knygnešį Motiejų Slančiauską.

Atkūrus nepriklausomybę, dėstė Kauno universitete, 1925-1926 m. buvo rektorius.

Pagal B.Kaluškevičiaus ir K.Misiaus žinyną „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“, Vilnius, 2004